Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/36-197910_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1452

Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/36-197910_1024x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1473
Suvalkijos pažinimo keliais

Suvalkijos pažinimo keliais

Priešistorija

O buvo taip. Ši istorija prasidėjo dar 2007 metais tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Dvi merginos viena iš Suvalkijos lygumų, kita – iš smėlėtosios Dzūkijos atvyko studijuoti lietuvių kalbos. Bendri pomėgiai suartino būsimos istorijos dalyves Ireną ir Ingą. Ketveri studijų metai pralėkė it viena diena. Atėjo metas skirtis. Prieš išsiskirdamos viena kitai pažadėjo nenutraukti draugiškų ryšių. Irena įsidarbino Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinėje mokykloje, Inga – Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinėje mokykloje. Netrukus Ingos, galvoje pradėjo bręsti mintis apie tarpkultūrinį projektą. 2014 m. šį sumanymą mergina ir įgyvendino, o jau visai netrukus buvo sulaukta gerų žinių – projektui skirtas dalinis finansavimas. Netrukus virbališkiai pradėjo ruoštis pirmajam vizitui į Senuosius Trakus. Tai ir buvo kertinis akmuo, padėjęs pradžią dviejų mokyklų bendradarbiavimo istorijoje, besitęsiančioje jau penkerius metus. Greitai dviejų mokyklų draugystė įgijo pagreitį. Šiandien skaičiuojame 5 gražaus bendradarbiavimo metus. Nenusivylėme vieni kitais. 2017 m. rugsėjo mėnesį Irena pradėjo dirbti Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje, todėl įvyko istorijos dalyvių kaita.

Naujos istorijos pradžia

2017 m. rugsėjo mėnesį prasidėjo nauja bendradarbiavimo su Virbalio pagrindine mokykla istorijos pradžia. 2018 m. balandžio 30 d. įvyko dviejų mokyklų susitikimas Senuosiuose Trakuose. Virbališkiai atvyko į konferenciją „Jie kūrė Lietuvą”. Konferencija buvo pažymėta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ženklu. Nors beišvažiuojantiems svečiams modami rankomis žadėjome, kad jau birželio mėnesį juos aplankysime, tačiau pažado netesėjome. Aišku, planavome, labai norėjome vykti, bet viskam nepakako laiko, nes labai intensyvus buvo gegužės mėnuo ir dalis birželio. Savaitę tobulinomės žurnalistikos kursuose Krokuvoje. 2 savaites mokykloje vyko stovykla, kurios veiklose teko dalyvauti. Ir galiausiai ruošėmės religinio-sportinio pobūdžio stovyklai. Taigi mintis apie vizitą į Virbalį teko atidėti bent iki rudens.

Projekto „Atverk vartus” gimimas ir džiugi žinia

Atėjęs ruduo pažėrė visą puokštę naujų darbų. Vėl įsisukome kaip voverės nesibaigiančių darbų verpete. Aišku, nuolat galvojome apie virbališkius. Bemąstant tarsi lietus iš giedro dangaus mums visai netikėtai „nukrito” Tautinių mažumų departamento projektas. Tai buvo tai, ko mums labiausiai reikėjo tame gyvenimo etape. Greitai subūrėme darbo grupę ir užvirė darbas. Netrukus gimė projektas „Atverk vartus”. Po kelių mėnesių vieną niūrią besibaigiančios žiemos dieną sužinojome, kad neveltui vargome – mūsų projektui skirtas finansavimas. Mes gavome nei daug, nei mažai – 2500 eurų. Nepaprastai džiaugėmės tokia projekto sėkme, tad visai netrukus pradėjome dėlioti būsimos kelionės į Virbalį maršrutą, skaičiuoti išlaidas, tikslinome būsimos kelionės dalyvių sąrašą, pradėjome rinkti medžiagą apie Suvalkijos didžiavyrius J. Basanavičių, V. Kudirką ir kt. Tiesa, džiugią naujieną pranešėme virbališkiams. Nuo to momento prasidėjo ilgas susirašinėjimas. Laiškai nenutrūkstamu srautu plaukė iš Senųjų Trakų į Virbalį ir atgal. Jau balandžio mėnesį turėjome išsigryninę kelionės maršrutą, išsiaiškinę muziejų, kuriuose lankysimės dislokacijos vietas, bilietų ir gidų paslaugų kainas. Kasdien gulėmės ir ryte kėlėmės skaičiuodami ir dėliodami būsimos kelionės planus. Gegužės viduryje jau viską turėjome. Planuojant buvo šiek tiek nerimo: „Ar mūsų norai neprasilenks su galimybėmis?” Didžiąją projektui skirtų pinigų dalį „prarijo” autobuso nuoma, edukacinės programos. Beje, planuodami ir skaičiuodami nuolat „mintyse kūrėme” būsimos knygelės kontūrus.

Ilgai lauktoji diena

Birželio 11–12 d. keturiolika mūsų mokyklos mokinių ir 3 mokytojos: Renata Šuscickaja, matematikos ir informatikos mokytoja, Daiva Daukševičienė, Renata Matickienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, išsiruošė į edukacinę kelionę Suvalkijos pažinimo keliais. Ketinta aplankyti Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus tėviškes, Tautinio Atgimimo ąžuolyną, Virbalio tradicinių amatų centrą, Vištyčio regioninį parką bei įspūdingą to paties pavadinimo ežerą. Prieš kelionę rinkome medžiagą apie įžymūs Suvalkijos etnografinio regiono poetus ir rašytojus, rengėme pateiktis, kurias pristatėme bendraklasiams. Birželio 11-ąją į  mokyklą susirinkome anksčiau nei įprasta. Prieš akis laukė 151 kilometro  kelias. Nors kelias neartimas, tačiau kilometrai ištirpo nepastebimai. Taigi po kelių valandų kelionės subtropiniu karščiu alsuojantis vasaros rytas pasitiko mus neįprastomis Trakų rajonui lygumomis, saulėje sirpstančiais ir vėjyje linguojančiais javų laukais, akimis neaprėpiamus dirbamų laukų plotais bei kyšančiais medžių siluetais bei išsibarsčiusiomis ūkininkų sodybomis – žvelgiant į šį peizažą, rodos, net ausyse ėmė skambėti ne kartą girdėtos dainos melodija: Tu padainuok, šaunus bernioke,/ Iš Suvalkijos lygumų/ Ir tau pritars javai nunokę/ Ir senas gluosnis prie namų… Pagaliau peržengėme Virbalio pagrindinės mokyklos slenkstį ir patekome į mūsų nekantriai laukiančių šeimininkų globą. Žodis po žodžio laukdami pietų įsikalbame apie besibaigiančius dar vienerius mokslo metus.

Duoklė Vincui Kudirkai

„Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme”, – šie himno žodžiai pirmiausia nuskamba peržengus Kudirkos Naumiestyje esančio Vinco Kudirkos muziejaus slenkstį. Taip ir norisi  sugiedoti himną Ir sugiedame. Tik ne susitikimo su muziejininke pradžioje, bet pabaigoje. Gydytojas. Poetas. Laikraščio „Varpas”  redaktorius. Tautiškos giesmės autorius. Kiek daug visko telpa viename žmoguje! Žmogus, pelnytai įrašytas į Lietuvos istoriją. Varpininkas, gyvenęs ne tik savo asmeniniais rūpesčiais. Tauta, jos likimas labiausiai rūpėjo V. Kudirkai. Likimo ironija, jog pats būdamas gydytojas mirė nuo XIX a. rykštės – džiovos. Toks nedėkingas laikmetis tuomet pakirto ne vieno visuomenės veikėjo, poeto, rašytojo gyvybines šaknis. Iš muziejininkės lūpų išgirstame nepaprastai jautrią V. Kudirkos ir jo mylimosios lenkaitės Amelijos istoriją, taip pat jo draugystę su Valerija. Suklūstame. Juk šios peripetijos literatūros vadovėliuose nedetalizuojamos. Bestudijuodamas Varšuvoje V. Kudirka krito į akį merginai vardu Amelija. Ji karštai pamilo jauną žavų vaikiną iš Lietuvos. Nebuvo merginai abejingas ir V. Kudirka, tačiau tuo metu jis jau turėjo kitą mylimąją – Lietuvą, su kuria konkuruoti buvo ne taip jau ir paprasta. Amelija V. Kudirką mylėjo visą gyvenimą. Mylimojo jai dedikuotą nuotrauką, eilėraščius ir muzikinę kompoziciją lyg brangiausias relikvijas saugojo visą gyvenimą. Abu visą gyvenimą, kuris V. Kudirkai atseikėjo tik 41 metus, buvo nelaimingi. Tai kas, kad Amelija sukūrė šeimą, joje susilaukė vaikų, bet širdies skausmas taip ir neatlėgo. Bet… paskutiniuosius gyvenimo metus Amelija gyveno Lietuvoje, Antavilių pensionate, esančiame Nemenčinėje. Čia ir mirė, gražų amželį nugyvenusi. Kitos mylimosios Valerijos ir V. Kudirkos draugystė tęsėsi septynerius metus. Valerijai gyvenimas su V. Kudirka buvo pasiaukojanti meilė, o jos mylimajam – darbas atgimstančiai tėvynei. Nesulaukdama V. Kudirkos pasiūlymo sukurti šeimą, Valerija pati pasipiršo, bet mylimasis atsakė: „Aš jau turiu sužadėtinę. Tai Lietuvos literatūra…” Ekskursijos pabaigoje atlikome interaktyvią užduotį – lenktyniaudami mišriose komandose dėliojome V. Kudirkos himno žodžius. O tada jau visi giedojome. Aplankėme ir V. Kudirkos amžinojo poilsio vietą. Duoklę V. Kudirkai atidavėme su kaupu. Taigi V. Kudirkos gyvenimas liepsnote liepsnojo ir tose liepsnose pats anksti sudegė…
Susitikimas su Jonu Basanavičiumi.

Jonas Basanavičius. Tautos patriarchas. Didis žmogus savo dvasia ir darbais. Žmogus, kuriam rūpėjo Lietuva, jos žmonės, jų ateitis. Vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų. J. Basanavičius iš lietuvių literatūros vadovėlių žvelgia į mus gana rūsčiu žvilgsniu. Po labai vaizdingo gidės pasakojimo tautos patriarchas tampa mums artimesnis. Pagal išlikusias nuotraukas ir planus atstatyta senovinė J. Basanavičiaus tėvų sodyba tikrai traukia akį. Gražu, prasminga, patriotiška. Kai apsižvalgėme po gyvenamąjį namą bei savo akimis pamatėme čia saugomus asmeninius lietuvybės puoselėtojo daiktus, muziejaus gidė pakvietė pasivaikščioti ir pasidairyti po kitus sodybos pastatus bei susipažinti su Suvalkijos regionui būdingais muziejaus eksponatais: žemės ūkio padargais, namų apyvokos daiktais ir pan. Keli įdomesni, iki šiol nematyti eksponatai: prietaisas, skirtas drobėms lyginti, pakabinamas medinis dėklas, skirtas dalgio pustyklei – gerokai nustebino mus. Mūsų dėmesį patraukė ir sodybos kiemo centre plačiai išsikerojęs didžiulis senas kaštonas, kuris, pasak gidės žodžių, mena patį J. Basanavičių: šis medis, nors ir nukentėjo senąją sodybą nusiaubusio gaisro metu, visgi išsaugojo gyvastingumą, atsigavo ir dabar net nežada pasiduoti metų naštai. Neįprastai įdomi J. Basanavičiaus ir jo žmonos Čekijos vokietaitės Gabrielos Eleonoros Mohl pažinties istorija, primenanti M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės meilės istoriją. Ar studijuodamas mediciną Basanavičius galėjo pagalvoti, kokią dovaną likimas jam ruošia? Turbūt, kad ne. Neprabėgus nė dviem pažinties mėnesiams, J. Basanavičius pasipiršo Eleonorai. Anot gidės, jaunikis buvo gana perspektyvus, nes buvo išsilavinęs ir vertėsi gydytojo praktika. Greitai įvyko tuoktuvės, tačiau bendras gyvenimas tetruko tik 5 metus. Eleonorą pasiglemžė džiova. Po žmonos mirties J. Basanavičius sunkiai atsitiesė. Visą likusį gyvenimą nugyveno vienas – nesukūrė antros šeimos. Taigi ir vienų, ir kitų įžymių žmonių gyvenimas buvo paženklintas ankstyva sutuoktinių mirtimi….

Tautinio Atgimimo ąžuolynas

Tautinio Atgimimo ąžuolyne įkvėpėme laisvės oro gurkšnį. 2019 m. balandžio mėnesį Lietuvos tautinio Atgimimo ąžuolynas šventė savo 30-ąjį gimtadienį. Iš gidės pasakojimo sužinojome, kad 1988 m. balandžio 1 d. šalia gimtosios J. Basanavičiaus sodybos pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Tris savaitgalius žmonės važiavo iš visos Lietuvos ir ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Gudijos bei Kaliningrado srities. Vežė ir sodino ąžuoliukus, liepaites, eglaites ir kitus Lietuvoje nuo seno augusius medžius. Kiekvieną savaitgalį važiuodavo vis daugiau žmonių, kol buvo užsodintas 30 ha plotas. Garbingiausioje vietoje ant aukurų kalno pasodinti ąžuoliukai didiesiems mūsų tautos vyrams: J. Basanavičiui, S. Daukantui, A. Smetonai, D. Poškai, Vydūnui ir kitiems. Po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių pasodinta 13 vardinių ąžuoliukų ir viena liepaitė žuvusiesiems atminti, 9 ąžuoliukai skirti Lietuvos pareigūnams, nužudytiems Medininkų pasienio poste. Dabar Tautinio atgimimo ąžuolynas užima 40 ha ir jame auga apie 8 400 ąžuolų. Pasodinus ąžuolyną imta galvoti apie visos J. Basanavičiaus sodybos atstatymą. Šiuo metu atstatyta stuba, klėtis, tvartai, kluonas. Atstačius gyvenamąjį namą, jame įrengta muziejaus ekspozicija. Eksponatai atspindi J. Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą. Klėtyje eksponuojami buities daiktai ir rakandai, surinkti Ožkabaliuose ir Bartninkų seniūnijos kaimuose. Tautinio Atgimimo ąžuolynas dar ir toliau plėsis papildydamas Lietuvos istoriją naujais įžymių žmonių vardais.

Naktis mokykloje

 „Ką galima veikti naktį mokykloje? Nejaugi dienos neužtenka pamokoms, užklasinei veikslai?“ – klaustų skeptikai. ,,Juk tai be galo įdomu, gal kiek neįprasta, bet smagu,“ – atsakytų šio renginio dalyviai. Kas miegmaišiu, kas pagalve ar čiužiniu nešinas birželio 11-osios vakare atvyko į Virbalio pagrindinėje mokykloje vyksiantį renginį „Naktis mokykloje“. Visi rinkosi turėdami vieną tikslą – nuotaikingai, linksmai, nuoširdžiai bendraujant praleisti naktį mokykloje. Susirinkę, susitvarkę rinkomės į mokyklos aktų salę, kur mus pasitiko linksma muzika. Pasisveikinome, prisistatėme, susipažinome. Mokinių savivaldos „Atžalynas“ prezidentė Kamilė Ožalaitė pristatė „Nakties mokykloje” taisykles bei programą. Jai talkininkavo gražus būrelis mokinių tarybos narių. Mokinių veiklas kuravo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Svetlana Vitovskaja bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Inga Merkevičiūtė. Visi dalyviai buvo suskirstyti į kelias mišrias komandas, sudarytas burtų keliu. Kiekvienas komandos dalyvis viso renginio metu ant rankos ryšėjo tam tikros spalvos raištį.

Ir prasidėjo paslaptinga naktis mokykloje. Pirmiausia aktų salėje mūsų laukė įvairūs linksmi žaidimai, kurie „patikrino“ grupių vieningumą ir stiprumą. Po judėjimo „išbandymų“ pasklidome po mokyklą, nes kiekvienai grupei buvo pateikta tam tikra situacija, kurią trumpai pasiruošę turėjome suvaidinti. Kiek buvo juoko! Po įtemptos protinės veiklos susitarėme pašokti diskotekoje. Vieni nenuilstamai šoko, kiti kalbėjosi, aptarė nepaprastus nakties įspūdžius, pasakojo įvairius juokingus nuotykius. Naktis neprailgo, nes veiklos buvo tiek, kad nebuvo kada nuobodžiauti. Ryte miego truputį norėjosi, bet visi dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi drauge praleista naktimi mokykloje….

Antroji projekto „Atverk duris” edukacinės kelionės diena žada ne ką blogesnę įvykių ir įspūdžių gausą. Belieka laukti tęsinio.

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja


Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/15-155108_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1452

Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/15-155108_573x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1473
ANTROJI PROJEKTO „ATVERK VARTUS“  EDUKACINĖS KELIONĖS DIENA

ANTROJI PROJEKTO „ATVERK VARTUS“ EDUKACINĖS KELIONĖS DIENA

Birželio 12 diena – antroji projekto „Atverk vartus“ diena, kai Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos mokiniai pasitiko rytą Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinėje mokykloje.

Po sočių pusryčių keliavome į Virbalio Senųjų amatų centrą, kur darbuotojai pasitiko pasipuošę tautiniais drabužiais bei su duona ir druska. Tai pagarbos ženklas. Senųjų amatų centre išklausėme edukacinę programą apie duonos kelią nuo žemės dirbimo iki duonos atsiradimo ant mūsų stalo. Spėjome kuriam javų pėdui priklauso grūdai supilti maišuose, susipažinome su senoviniais įrankiais ir rakandais. Išgirdome patarlių, mįslių, prietarų susijusių su duona. Turėjome galimybę patys susiformuoti po ruginės duonos kepalėlį. Kol kepė duona, susipažinome su audimu, žvakių liejimu, virvių vijimu, dirbinių iš molio gamyba. Mokiniai prisėdo prie audimo staklių ir tautinės virvutės vijimo, pylė karštą vašką ant liejamų žvakių, minkė molį ir suko girnas. Po darbų šeimininkai pakvietė prie stalo, ant kurio puikavosi tikri suvalkietiški skilandžiai, lašiniai, dešros, naminis sūris, sviestas, medus, duona, pyragas bei žolelių arbata. O namo neišėjome tuščiomis – kiekvienas gavome po savo suformuotą duoną, žvakelę, ant rankų užsirišome po pačių nuvytą tautinę virvelę.

Vėliau mokinių laukė įdomus Virbalio miesto bibliotekininkės pasakojimas apie seniausią miestą Vilkaviškio rajone – Virbalį, jo įkūrimą, miesto istoriją, lankytinus objektus.

Gerokai po pietų užsukome į Vištyčio miestelyje įsikūrusį Vištyčio regioninio parko Lankytojų centrą, ten centro darbuotoja virtualiai supažindino su kalvotąją Suvalkija bei jos paslaptimis ir įdomybėmis: iš kur atsirado Vištyčio pavadinimas, Vištyčio ežeras, Vištyčio akmuo ir Šventasis Šaltinėlis. O supratę, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti – keliavome prie šių objektų.

Vištyčio ežero pakrantėje, Šilelio miške, trykšta gėlas vanduo iš Šventojo Šaltinėlio, o šalia – kryžių kalnelis. Žmonių pasakojimai byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Ir mūsų dienomis pasitaiko pasakojimų apie stebuklingus pagijimus, daugelis tiki jo stebuklinga galia. Patikėjome ir mes… O pasileidę Šilelio pažintiniu taku – grožėjomės nepakartojamu kraštovaizdžiu ir vaizdinga Vištyčio ežero pakrante.

Paskutinis aplankytas objektas – Didysis Vištyčio akmuo. Tai šeštas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Manoma, kad senovėje šis akmuo buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. Iki šiol Vištyčio didysis akmuo išliko paslaptingas, stebinantis keista savo išvaizda. Kai žiūri nuo kelio, jis panašus į kažkokio milžiniško žvėries kūną su truputį įlinkusia nugara ir baisia galva, taip pat didelėmis akimis ir nosimi. Niekas nežino, kokia jo dalis slypi žemėje. Apie akmenį pasakojama daug legendų.

Nepastebimai greitai pralėkė dvi dienos toli nuo namų. Tačiau daug pamatyta, daug išgirsta, dvasiškai praturtėta.

RENATA MATICKIENĖ


Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/12-176809_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1452

Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/12-176809_1024x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1473
Paskutinio skambučio šventė

Paskutinio skambučio šventė

Greitai bėgo laikas, nusinešdamas auksaspalvius rudenis, speiguotas žiemas, žydinčius pavasarius, nerūpestingas vasaras. Bėgome ir mes visi. Bėgome į gyvenimą. Skubėjome tekini, tarsi kieno nors vejami. Ir staiga-skambutis! PASKUTINIS….. Neskubėkime! Stabtelėkime! Juk tik dabar prasidės tikrasis skubėjimas… Tegul bent dabar pakanka LAIKO viskam…

Birželio 21 dieną nuskambėjo Paskutinis skambutis mūsų mokyklos 10 klasės mokiniams. Laikas kaip viesulas praūžė pasiglemždamas dešimtokų metus. Visus dešimt metų į gyvenimo taurę kantriai kapsėjo tai, ką vadiname gyvenimo turtu: žinios, džiaugsmo ir liūdesio akimirkos, nuotykiai, išdaigos, meilė, patirtis. Šią ypatingą dieną renginio vedėjai – dešimtokai Emilija, Kamilis, Maksymiljan, Tomas, Tomaš – lengvais potėpiais dėliojo šventės mozaiką, kurioje sutilpo viskas: mieli prisiminimai, jausmingas bei šmaikštus žodis, pagarba žmogui, linkėjimai, šviesa ir viltis, linksmas filmukas apie gyvenimo akimirkas mokykloje ir už jos ribų.

Dešimtokus, jų tėvus pasveikino mokyklos direktorius Romuald Gžybovski, kuris džiaugėsi mokinių pasiekimais sporte, dalyvavimu įvairiose veiklose: renginių vedėjų amplua, mokyklos erdvių gražinimo akcijose ir pan. Romuald Gžybovski akcentavo, jog visko nutiko per 10 mokslo metų: pergalių ir pralaimėjimų, laimingų akimirkų ir nusivylimų. Išmokta daug taisyklių, išspręsta šimtai uždavinių, atlikta tūkstančiai užduočių. Daugybė mokslinių faktų liko mokinių galvose, o kai kurie iki šiol dar nesuvokti. Jis pasidžiaugė, kad šie mokslo metai buvo prasmingi ir gana sėkmingi: vyko daug renginių, pasiekta gerų rezultatų mokslo, sporto srityse, pasisemta naujų minčių ir idėjų.

Šventės metu nebuvo pamiršti ir 5-8 klasių mokiniai, kuriems tą pačią dieną taip pat pasibaigė mokslo metai. Mokslo metų uždarymo šventė – tai, ko gero, smagiausia ir laukiamiausia šventė. Tam galėtų pritarti kiekvienas. Ir ne tik dėl to, kad baigiasi mokslo metai. Mokslo metų uždarymo šventės metu mokyklos vadovas 5-9 klasių mokiniams įteikė padėkas už puikius ir gerus mokymosi pasiekimus, už mokyklos vardo garsinimą. Aštuntokams buvo įteikti 8 klasės baigimo pažymėjimai. Tai šiek tiek mažesnės vertės dokumentas nei dešimtokų, bet vis dėlto šioks toks dokumentas. Direktorius pasidžiaugė gražiais kartu nuveiktais darbais ir visiems palinkėjo gražios, saulėtos, saugios vasaros ir sveikiems bei žvaliems sugrįžti rugsėjo 1-ąją.

Gražių svajonių, sėkmės, išlikti gerais žmonėmis dešimtokams linkėjo pirmoji mokytoja Lucija Kašėtienė, kuri į iškilmes, beje, atsinešė išsaugojusi dešimtokų pradinėse klasėse pieštą piešinį. Tikrai nelengva buvo atrasti tame piešinyje save. Mažiesiems abiturientams buvo įteikti pirmieji svarbūs dokumentai – Pagrindinio ugdymo išsilavinimo pažymėjimai. Pirmoji mokytoja Lucija Kašėtienė savo buvusiems mokiniams įteikė po rožės žiedą. Mokytoja dalijosi prisiminimais apie dešimtokų vaikystę, pasiekimus, jų išdaigas. „Gera buvo kartu juoktis, džiaugtis, kurti, išgyventi šviesias akimirkas. Prasminga buvo suprasti, pajausti ir palaikyti vieniems kitus. Išmintinga buvo atleisti. Ir kur bebūtumėte, tegul šviesos Jūsų kelyje bus žymiai daugiau negu šešėlių“,- tokius žodžius dešimtokams skyrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei auklėtoja Daiva Daukševičienė.

Gražūs bei padrąsinantys linkėjimai nuskambėjo ir iš tėvų lūpų. Dešimtoko Maksymiljano mama Aleksandra Stankevič džiaugėsi gražiu 10 metų bendradarbiavimu su administracijos atstovais, mokytojais, kelionėmis po Lietuvą ir Lenkiją, į kurias ne kartą galimybę vykti turėjo jos sūnus ir kiti šios klasės mokiniai. Šventės metu skambant linksmai muzikai visiems buvo gera stebėti ekrane besikeičiančius vaizdus, sudėliotus iš 10 klasės mokinių vaikystės akimirkų, vykusių renginių, mokyklos kasdienybės. Mažieji abiturientai perdavė aštuntokams mokyklos raktą, perskaitė testamentą. Viską, kuo tiek metų naudojosi, testamentu perdavė savo įpėdiniams, sau pasilikdami tik neribotą teisę į žodį ,,mūsų“: ir po 50 metų ši mokykla dešimtokams bus pati svarbiausia, šilčiausia, vienintelė. Dešimtokai paliko vadovėlius, mokytojus, suolus ir patarimus, kaip elgtis, kai esi vyriausias mokykloje. Mažieji abiturientai žodžiais ir gėlėmis dėkojo mokyklos administracijai, auklėtojai, mokytojams už žinias, rūpestį bei pagalbą. Neliko be gėlių ir techninio personalo atstovai, kurie rūpinosi mokyklos švara, skaniai maitino, saugiai vežiojo į olimpiadas, ekskursijas. Aštuntokai savo ruožtu tarė atsakomąjį žodį šventės kaltininkams – tarė nuoširdų žodį bei įteikė skambučius, priminsiančius apie gražiausias akimirkas, praleistas šioje mokykloje. Gražų bei jautrų atsisveikinimo žodį tarė aštuntokė Klaudija Laurukaitytė bei lenkų kalbos ir literatūros mokytoja Irena Orlova.

Gyvenimas šioje mokykloje baigtas – joje buvę iššūkiai įveikti, daug pamokų išmokta, laikas keliauti toliau. Lyg kokiems pasakų herojams iškeliauti į platųjį pasaulį ir ten toliau sėkmingai įgyvendinti sau išsikeltus tikslus. Neįmanoma neliūdėti, atsisveikinant su tuo, kas tikra, nuoširdu, artima ir miela. Ir neįmanoma nesidžiaugti dėl to, kas visam gyvenimui taps šviesiu spinduliu, daug kartų atgaivinsiančiu sielą. Atviri ir nuoširdūs mokinių ir mokytojų atsisveikinimo žodžiai reiškė tikrą žmogišką ryšį ir meilę.

Taigi, mieli dešimtokai, neužmirškite savo mokyklos, neužmirškite, kad esate čia nuolat laukiami. Linkime Jums sėkmės ir laimingos kelionės į naują pradžią naujoje mokykloje! Linkime jums daug galimybių augti, kurti, įgyvendinti savo idėjas ir svajones! O jus mums primins priešais mokyklą pasodintas medelis, kuriuo visi pasikeisdami rūpinsimės.

Piešmokyklinės ugdymo grupės išleistuvės

Pasibaigus rytinei iškilmingajai vienos šventės daliai, visi nekantriai laukėme 18 valandos, nes žinojome, kad mažiausieji mūsų mokyklos ugdytiniai su priešmokyklinės ugdymo grupės auklėtoja Galina Grinevič ir muzikos mokytoja Lilija Kieras ruošia ypatingą šventinę programą. Niekam nėra paslaptis, kad mažieji garsėja savo artistiškumu, įvairiais talentais: kas puikiai šoka, kas dainuoja, kas deklamuoja, o kas tiesiog puikiai jaučia ritmą. Esame matę jau ne vieną vaikų koncertą ir žinome, kad jie ne iš kelmo spirti.

Šiek tiek po 18 valandos, kai jau nebegalėjome ilgiau ištverti laukdami už durų, viskas ir prasidėjo. Mažasis Emilis tą vakarą dominavo scenoje – atsipalaidavo ir atsiskleidė įvairiomis spalvomis. Iš pažiūros atrodė, kad vaikinukas ramus, nedrąsus, bet pasirodo, kad išvaizda gali būti labai apgaulinga. Ir ne tik Emilis tą vakarą pelnytai užsitarnavo mūsų simpatijas, bet ir kiti vaikai, nenusileisdami vieni kitiems. Nei vieno abejingo nepaliko taip pat mažojo Ernesto vokaliniai gebėjimai bei ilgo dainos teksto mokėjimas. Šaunuolis! Mažylė Auksė savo išoriniu žavesiu, kaip ir kaskart, nuginklavo žiūrovus. Kasperas viso koncerto metu gana solidžiai reprezentavo mišrią ir priešmokyklinio ugdymo grupę. Adrianas, viso vakaro metu žavingai šypsodamasis, irgi ne ką prasčiau pasirodė. Džiugu, kad visi mažieji, į kuriuos buvo susmigusių tiek daug savų ir svetimų akių, nejuto jokios baimės. Jie atsipalaidavę deklamavo eilėraščius, šoko smagius vaikiškus šokius, grojo muzikos mokytojos Lilijos išdalintais instrumentais. Na, ir kas, kad pamiršdavo vieną kitą žodį ar eilutę, o gal ir visą eilėraščio posmą – garsiais plojimais ir nuoširdžia šypsena viso vakaro metu mes juos nuoširdžiai palaikėme. Taigi galima drąsiai teigti, kad mūsų mažiausieji yra patys šauniausieji.

Šokis su spalvingais lietsargiais pavergė visų mūsų širdis. Vaikai labai akylai sekė ir stebėjo muzikos mokytojos Lilijos atliekamus judesius, ir patys stengėsi nesuklysti ir nenuvilti tų, kurie į juos tiek daug darbo ir pastangų investavo. Ir ne tik šis šokis mums labiausiai įsiminė, bet ir visi kiti. Finalinis šokis apie zoologijos sodą, kai vaikai improvizuodami riedančio traukinuko vagonus, išskubėjo į vasarą, į užtarnautas atostogas, dar kartą mus nudžiugino. Žiūrėjome, šypsojomės, džiaugėmės ir galvojome: „Ar gali būti kas nors gražiau ir nuostabiau už nerūpestingą vaikystę?”

Vakaro linksmybės

Vasariškai šiltą, saulėtą vakarą, pasibaigus puikiai koncertinei priešmokyklinės ugdymo grupės vaikučių programai, direktoriaus kvietimu visi: mokytojai, mokiniai, jų jaunesnieji ir vyresnieji broliai bei seserys, tėveliai, seneliai, susirinko mokyklos kieme, kad būdami drauge pasidžiaugtų šio vakaro pramogomis prieš prasidedant vasaros atostogoms. Visai netrukus, jau nuo rytdienos, mokiniai keliems mėnesiams atsisveikins su mokykla, nutils šurmulys per pertraukas, laiko nevaržys skambutis, santykių nesugadins pažymys. Jie ilsėsis, keliaus, džiaugsis visais vasaros teikiamais malonumais: kaitrios vasariškos saulės spinduliais, vėsaus vandens gaivumu.

Birželio 21-osios vakarą priešmokyklinės ugdymo grupės ir 1-10 kl. mokiniai šventė 2018-2019 mokslo metų pabaigą ir vasaros stovyklos atidarymą. Ko čia tik nebuvo: ir cukraus vata, akimirksniu tirpstanti burnoje, ir spragėsiai, kurių skonis jau primirštas, nes kino filmų salėse nesame labai jau dažni svečiai, ir batutai, nuo kurių smagiai krykštaudami ir besišypsodami leidosi ir leidosi vaikai, ir vaisvandeniai, akimirksniu atgaivinantys, saldumynai, nepaprastai greitai dingstantys nuo vaišių stalo, ir dešrelės, suteikiančios sotumo jausmą. Vaikai rikiavosi ir rikiavosi prie cukraus vatos ir spragėsių gaminimo aparatų. Cukraus vatos gamybos subtilybėse praktikavosi 7 klasės mokiniai Ernestas Bedulskis ir Ernestas Petrovskis. Spragėsių gaminimo meną noriai išbandė 8 klasės mokinys Valdemaras Jankauskas.

Tą vakarą mokyklos direktorius labai pasistengė mokinių labui. Nuolat sklindančios linksmos muzikos garsai labai pagyvino šventę. Kas norėjo, tas galėjo pamiklinti kojas ir kūnus šokio ritmu. Abejingų muzikai neliko. Per tą skubėjimą ir įspūdžių gausą tik gerokai pavakare dažnas vaikas suprato, kad pilvas „maršą groja“. Teko jį nutildyti sočiomis dešrelėmis, bandelėmis, vaisiais, ledais ir kitais gardėsiais. Išsidūkę, pavargę, bet patenkinti labai nenoriai vaikai ėjo į namus. Visiems buvo labai gera, linksma ir įdomu. Šiek tiek pavargę, bet labai laimingi visi grįžo namo. Išvargino tikrai ne pramogos, ne bendravimas su aplinkiniais, bet vasariška kaitra.

Taigi pramogų, linksmybių pakako ir mažiems, ir dideliems! Tikimės, kad savo skleidžiama šiluma pasiekėme ir Jūsų širdis! AČIŪ mokyklos direktoriui, mokytojų kolektyvui, techninio personalo atstovams už bendradarbiavimą ir puikiai pavykusią šventę. AČIŪ visiems, prisidėjusiems prie šilumos skleidimo, o taip pat atvykusiems tėveliams, seneliams, kurie šventė kartu su mumis. DIDELIS AČIŪ JUMS! Renginio pabaigoje į viršų su linkėjimais pakilo balionai simbolizuodami laisvę mintims, svajoms ir norams.

Baigėsi dar vieneri mokslo metai, atnešę pasiekimų, džiaugsmo, malonių rūpesčių. Greitai prabėgo laikas. Liūdna išsiskirti su draugais, mokytojais, tačiau mintys skrieja tolyn, į smagią vasarą. Tad visiems saulėtų dienų, turiningų atostogų, daug naujų įspūdžių! Mieli mokiniai, pailsėkite, paaukite, praturtėkite, džiaukitės ir daug šypsokitės!!! Sėkmės ir iki pasimatymo!

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja


Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/14-123500_1080x675.jpeg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1452

Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/14-123500_864x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumok2/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumok2/domains/sentrakumok2.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1473
Vaikų vasaros socializacijos stovykla “Vabaliukai 2019”

Vaikų vasaros socializacijos stovykla “Vabaliukai 2019”

Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus  Stelmachovskio pagrindinėje mokykloje birželio 17 – 21 d. buvo vykdomas vaikų socializacijos projektas „Vabaliukai 2019”. Penkių dienų vasaros stovykla, skirta priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasių mokiniams. Projektas yra tęstinis, stovykla organizuojama nuo 2004 metų. Organizuojant šią vasaros poilsio stovyklą siekiama pasirūpinti turiningu vaikų laisvalaikiu vasaros atostogų metu. Vasaros stovyklos „Vabaliukai 2019” dalyviai ne tik dalyvavo įdomioje stovyklos programoje mokyklos aplinkoje, bet ir vyko  į edukacinę ekskursiją.

Pagrindinis projekto tikslas – organizuoti kūrybingą ir prasmingą poilsį, mokyti vaikus užmegzti draugiškus santykius, sukurti nuoširdžią, betarpišką atmosferą. Įvairių užsiėmimų dėka sujungiamas aktyvus poilsis ir kūrybinių įgūdžių lavinimas: edukacinės ekskursijos, meniniai užsiėmimai, viktorinos, šokiai, integraciniai užsiėmimai.

Šiltą pirmadienio rytą stovyklautojai sugužėjo į dieninės stovyklos „Vabaliukai“ atidarymą, kur jų laukė organizatorė Lucija Kašėtienė ir pedagogė Galina Grinevič. Pedagogės surengė įdomią edukacinę veiklą – „Vabzdžiai pievoje“- gamtos ir ekologijos pasaulis. Antrą pusdienį vaikai gerėjosi  Kūrybinės studijos „Saulutė“ edukacine programa „Stebuklingas klėtis“. Muilo burbulų šou.

Antroji stovyklos diena buvo skirta teatrui. Mokytoja Magdalena Klepka, kartu su Renata Matickienė paruošė veiklą „Persirengėlių puota“. Stovyklautojai vaidino, kūrė įvairius personažus, pristatė savo inscenizacijas.

Trečioji stovyklos diena. Anglų kalbos mokytoja Jūratė Repčikienė organizavo viktoriną „Ką aš žinau apie savo kraštą“. Po pietų muzikos mokytoja Lilija Kieras organizavo integracinių šokių mokymus.

Ketvirtoji stovyklos diena buvo skirta edukacinei išvykai į Žaslių kultūros centrą, kur edukacinę programą vedė sertifikuoto tautinio paveldo produkto (kugelio) gamintoja, tradicinė amatininkė Dalia Ramonienė. Edukacinės programos tikslas – sudaryti palankias sąlygas  tautinio paveldo produkto (kugelio) kepimo tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui. Amatininkė Dalia Ramonienė atskleidė „Žaslietiško kugelio“ išskirtinumo paslaptis: pasakojo apie tradicinius lietuvių patiekalus, kugelį, jo kilmę. Kol kepė kugelis, vaikai smagiai žaidė, šoko lietuvių liaudies ratelius. Iškepus kugeliui, jis buvo degustuojamas, vaišinamasi amatų centro darbuotojų rinkta ekologiška žolelių arbata.

Penktoji diena stovykloje buvo skirta saugiai vasarai. Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Jolanta Garbotovič supažindino stovyklautojus su pirmos pagalbos teikimu. Vaikai žiūrėjo edukacinius filmukus, pasitikrino savo žinias. Po pietų mokinukų laukė kūno kultūros mokytojas Andrius Kaveckas su aktyviomis sportinėmis veiklomis.

Nors vasaros stovykla „Vabaliukai“ tapo jau tradicine, tačiau pedagogės kasmet geba nudžiuginti stovyklautojus, paruošdamos naujų, vis įdomesnių veiklų ir išvykų. Mokiniai smagiai ir turiningai praleido laiką.

     

     Renata Matickienė,

lietuvių kalbos mokytoja

POBYT DZIECI ZE STARYCH TROK, GRZEGORZEWA I POGIR W MAŁOPOLSCE

Grupa uczniów z Gimnazjum w Grzegorzewie, z Gimnazjum w Pogirach i ze Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach wraz z opiekunkami Teresą Bielak, Dianą Iwaszko, Lilią Żygo i Bożeną Ławrukiewicz w dniach 14 – 22 czerwca przebywała w Małopolsce.

14 czerwca, tuż po północy, wyruszyliśmy w długo oczekiwaną podróż. W ten ciepły i miły wieczór rodzice i bliscy życzyli nam szczęśliwej drogi i wspaniałych wrażeń. Chociaż podróż trwała około 7 godzin, nie odczuwaliśmy zmęczenia, gdyż wspólne wyjazdy dają dużą satysfakcję i sprawiają radość.

Wczesnym rankiem, z dobrym nastrojem i uśmiechem na twarzy, dotarliśmy do Warszawy. Powitał nas tu inicjator i organizator całego pobytu pan Jerzy Rajpolt – redaktor naczelny parafialnego tygodnika „Życie Zabierzowa“ oraz aktywny członek Fundacji Genealogia Polaków, dzięki której podobny wyjazd już mamy trzeci z kolei. 

Niedługo po śniadaniu rozpoczęliśmy wycieczkę po Warszawie. Zwiedziliśmy Stare Miasto, Zamek Królewski, Sejm, Pałac Prezydencki.

Następny dzień był także obfitujący we wrażenia, gdyż uczniowie odwiedzili Centrum Nauki Kopernik, w którym poprzez zabawę mogli odkrywać tajniki nauk ścisłych, takich jak chemia, fizyka, biologia, robotyka. Zwiedzony też został Plac Marszałka Józefa Piłsudskiego – Plac Zwycięstwa oraz Pomnik Józefa Piłsudskiego.

Trzeci dzień pobytu wydał się bardzo bogaty. Czekała nas niezapomniana wędrówka szlakami po zjawiskowo pięknych solnych podziemiach kopalni soli „Wieliczka”. Trasa górnicza – roboczy strój, kask, lampa – wyruszająca pod ziemię grupa naszych uczniów otrzymała ekwipunek godny górników. Przygoda rozpoczęła się od zjazdu najstarszym istniejącym w Wieliczce szybem górniczym – szybem Regis. Nad wyprawą czuwał doświadczony przewodnik zwany przodowym, który zna kopalnię od podszewki, pewnie prowadzi po labiryncie komór i korytarzy, jest dla grupy niedoświadczonych śleprów (początkujących w zawodzie górnika) najlepszym nauczycielem podziemnego fachu. Przodowy każdemu uczestnikowi ekspedycji przydzielił górniczy zawód oraz zadanie do wykonania. Jako śleperzy samodzielnie mierzyliśmy poziom stężenia metanu, wyszukiwaliśmy i transportowaliśmy sól, wyznaczaliśmy drogę i badaliśmy nieznane komory. Poznaliśmy w praktyce codzienne podziemne życie, a także tajniki górniczych tradycji i obrzędów. Poznając tajemnice podziemnego świata, opanowaliśmy zawód górnika.

Podczas kolejnych dni pobytu w Polsce (17-19 czerwca), w ramach projektu „Akademia Młodego Dziennikarza”, uczestniczyliśmy w warsztatach dziennikarskich, przygotowanych przez pracowników Uniwersytetu Pedagogicznego w Krakowie. Mieliśmy możliwość zapoznawania się z pracą współczesnych dziennikarzy oraz fotoreporterów. Program zajęć dydaktycznych obejmował zagadnienia z zakresu gatunków dziennikarskich, fotografii prasowej, redakcji i korekty tekstu, analizy i sporządzania notatek prasowych oraz projektowania własnego czasopisma.

Bardzo się cieszymy, że mieliśmy również okazję odwiedzić Radio Kraków. Przewodnik w interesujący sposób opowiedział nam o osobliwościach architektonicznych nowoczesnego budynku oraz historii radia. Zapoznaliśmy się z pracą dziennikarzy, reporterów, prezenterów, jak się przygotowują do audycji, jak gromadzą materiał do pracy.

Zostaliśmy oprowadzeni po najważniejszych pomieszczeniach radia. Z zaciekawieniem słuchaliśmy opowiadań o życiu radiowców i najbardziej tajnych pomieszczeniach za kulisami. Przewodnik mówił, że tu mają ogromną przestrzeń, dużo schodów i długich korytarzy, ale najbardziej zafascynowała nas nie wielkość budynku, lecz specyfika wykonywanej pracy. Po długim zwiedzaniu, po uzyskaniu odpowiedzi na mnóstwo pytań, byliśmy zachwyceni tym, że praca w radiu jest nie tylko trudna, ale też bardzo interesująca.

Dzień 20 czerwca rozpoczęliśmy od uroczystej Mszy Świętej w kościele w Zabierzowie. Uczestniczyliśmy w obchodach Święta Bożego Ciała.  Byliśmy bardzo serdecznie powitani przez księdza i społeczność parafii. W czasie Mszy świętej uczennice naszej szkoły podziękowały proboszczowi za wspólną modlitwę i przekazały skromne upominki z Litwy.

Tegoż dnia mieliśmy niesamowitą przygodę – rejs statkiem po Wiśle. Byliśmy niezwykle zadowoleni i pełni nowych wrażeń, podziwiając niezapomniane widoki na Kraków i okolice. Później zwiedziliśmy także Kryptę Piłsudskiego na Wawelu.

Kolejny dzień przyniósł wiele nowych emocji i doświadczeń. Zwiedziliśmy Park Miniatur w Inwałdzie. Park Miniatur, określany jako Świat Marzeń, to niezwykłe miejsce, w którym podczas podróży przez Australię, Grecję, Włochy, Polskę, Chiny, Francję, Meksyk można podziwiać miniaturowe budowle charakterystyczne dla każdego z tych państw.

Mieliśmy też wspaniałą okazję odwiedzić Ogród Jana Pawła II w Inwałdzie oraz Warownię, w której ogromną atrakcją jest pokaz ziejącego ogniem smoka, strzegącego średniowiecznego grodu.

Ostatnie dni pobytu spędziliśmy w miejscowości u podnóża polskich Tatr – w Bukowinie Tatrzańskiej. Codziennie korzystaliśmy z kąpieli w wodach termalnych, która była dla nas świetną formą relaksu i zabawą, odpoczynkiem od codzienności.

Zwiedziliśmy też cmentarz w Zakopanem, na którym był pochowany litewski prozaik i publicysta Jonas Biliūnas. W 1953 r. z inicjatywy Antanasa Vienuolisa zwłoki Biliūnasa zostały ekshumowane i pochowane na wzgórzu we wsi Liudiškiai na Litwie w pobliżu Onikszt.

Dni, choć wypełnione po brzegi atrakcjami, mijały szybko i nadszedł czas wyjazdu, czas powrotu do domu. 

Podróż do Polski zostawiła w nas wiele niezatartych wrażeń. Wzbogaciliśmy znajomość języka polskiego, pogłębiliśmy wiedzę z historii Polski, nawiązaliśmy nowe przyjaźnie. Cieszymy się, że spotkaliśmy i poznaliśmy wiele przyjaznych, miłych i wspaniałych ludzi. Byliśmy otoczeni troską, życzliwością i gościnnością.

W imieniu uczniów Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach, Gimnazjum w Grzegorzewie, Gimnazjum w Pogirach, nauczycieli i rodziców serdecznie dziękujemy za organizację, wsparcie i możliwość wyjazdu panu Jerzemu Rajpoltowi, przyjacielowi Polaków z Litwy. Dziękujemy rodzinom z Polski za gościnę i opiekę nad naszymi dziećmi. Jesteśmy niezmiernie wdzięczni wszystkim, którzy dołączyli się do organizacji tego wyjazdu. Mamy nadzieję na dalszą współpracę. Z niecierpliwością czekamy na kolejne, nowe spotkania.

 

 

Bożena Ławrukiewicz,

nauczycielka Szkoły Podstawowej

im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach